- tvarslas
- tvárslas sm. ppr. pl. (1) Š, Rtr, BŽ14,353, DŽ, NdŽ, KŽ; Amb žr. tvarstis 1: Tvarslai M. O kraujai bėgo ir sunkėsi per tvarslus ir skaras LzP. Neužtekdamos visiems vatos ir tvarslų, vartoja pakulas ir tuos pačius pūliuotus skudurus, išplovusios ir dezinfekavusios, vėl užriša Sab. Tvarslų pakeitimas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.